Salantai – unikalus, senas ir garbingą istoriją menantis miestas, įsikūręs abipus Salanto upės, šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje. Salantai žinomi nuo XVI a. Pirmą kartą paminėti 1556 metais kaip Skilandžių dvaras, o apie 1638 - 1640 m. Skilandžiai pradėti vadinti Salantais.
Šio tinklaraščio tikslas – plačiau supažindinti visuomenę su Salantų praeitimi virtualioje erdvėje. Mūsų tinklaraštyje, Jūs galėsite susipažinti su turtinga miesto praeitimi, sužinoti apie čia gyvavusias ilgaamžes tradicijas ir papročius, apie čia gimusius, gyvenusius ir dirbusius žymius žmonės, lankytinas vietas, kultūros paveldą. Čia rasite ir nuotraukų, kuriose įamžinti senieji iki šiol mažai kam matyti Salantų miesto vaizdai ir žmonės. Jos iškalbios Salantų praeities ir istorijos liudytojos, dar vienas savitas miesto istorijos dokumentinis šaltinis.
Tikimės, kad tinklaraštyje pateikta informacija, kuri bus nuolat pildoma ir atnaujinama, bus įdomi ir naudinga ne tik salantiškiams, bet ir tiems, kurie domisi Salantų ir Žemaitijos praeitimi.


www.salantiskis.lt

2012-03-04

1926 metai: Iš Salantų liko tik pelenai


Taip atrodė Salantų Turgaus aikštė iki 1921 m. ir 1926 m. miestelyje kilusių gaisrų. Po 1926 m. Salantų miestas buvo perplanuotas. Atvirukas su Salantų miesto centru apie 1915 m. Nuotrauka iš P. Vaniuchino skaitmeninio vaizdo archyvo.
Salantuose (Kretingos a.) birželio 7-8 d. naktį kilo didžiulis gaisras. 8 d. rytą į gaisro vietą išvyko kovai su gaisrais referentas p. Siemaška. Vakar rytą jisai sugrįžo ir suteikė žinių apie gaisro įvykį.
Kai nuvažiavęs, miestelio vietoj p. Referentas beradęs tik styrančius kaminus, griūvėsius, rusanančius nuodegulius.
Prie griūvėsių tyliai stovinėjo nukentėjusios šeimynos. Ugnis surijo 150 gyvenamųjų namų: viso 250 šeimynų paliko be pastogės. Sudegusių namų tarpe buvo 8 mūriniai namai, sinagoga, p. Bučio vandens malūnas, vartotojų bendrovė, valstybinės degtinės monopolis, žydų mokykla, klebonija ir jos trobesiai, vaistinė ir 60 krautuvių su prekėmis. Jaunas 25 metų nepilnaprotis Boruchavičius iš ugnies buvo išvestas, bet ištrūkęs iš rankų vėl metėsi į liepsnas ir dingo. Gyvulių sudegė 8 karvės, 5 kiaulės ir kiti smulkesni gyvuliai. Dingo taip pat visi apyvokos indai.

Iki 1921 m. ir 1926 m. Salantuose kilusių gaisrų, miestelio centre stovėjo mediniai namai. Pagrindinė Salantų miestelio aikštė turgaus dieną 1900 metais. Nuotrauka iš P. Vaniuchino skaitmeninio vaizdo archyvo.
Gaisras prasidėjo 12 val. naktį iš birželio 7 į 8 d. Per 10-15 minučių miestelis virto tik liepsnų jūra. Po 2.30 val. ugnis savaime aptilo, nes nebuvo kas daugiau bedega. Gaisras prasidėjo Mažojoj gėlių gatvėj Davido Šero namų ir buto antrame aukšte. Iš ten prasimušė ant stogo, persimetė į kitus namus ir apėmė vėjo blaškomos kibirkštys ir liepsnos visus aplinkinius šiaudinius ir skindelinius stogus. Namai kaip tik buvo patogiai gaisrui sustatyti, visi sukimšti be jokios tvarkos į vieną krūvą.
Priežastis – be priežiūros paliktų pirklio Šero vaikų neatsargus elgimasis su ugnimi. Pats šeimininkas tą patį vakarą buvo išvažiavęs su linais į Klaipėdą. Iš žvakės užsidegusi feranka uždegė dar likusius namie 13 ctn. Linų.
Salantų miesto (Gėlių gatvė) vaizdas po 1921 m. nudegimo. Nuotrauka iš P. Vaniuchino skaitmeninio vaizdo archyvo.
Salantai sudegė jau antru kartu. 1921 m. sudegė viena pusė, o dabar dingo jau ir antroji miestelio pusė. Iš buvusio turtingo miestelio nieko daugiau neliko, kaip tik graži mūrinė bažnyčia ir pora namų, kurie stovėjo Didž. Gėlių gatvėj užvėjoj ir buvo saugomi atbėgusių iš kaimo žmonių. Kaimiečiai labai atsidėję dirbo; lipo ant stogo su šlapiomis palomis, vandens kibirais ir kt. Jų pastangomis liko valsčiaus valdybos namas. Vienas jų iš priklausančių bažnyčiai dagančių namų išgelbėjo didelės vertės bažnytinę brangenybę, rizikuodamas savo gyvybę.

Iki 1926 m. Salantuose kilusio gaisro taip atrodė žydų sinagoga (dabar Salantų kultūros centras) Nuotrauka daryta apie 1910 metus. Nuotrauka iš P. Vaniuchino skaitmeninio vaizdo archyvo.
Salantuose jau nuo seniai yra ugnegesių komanda. Jau 1923 m. ji buvo išsirašius ugnegesių laikraštį, bet neturėdama lėšų vis dėlto negalėjo išplėsti savo veikimo. Ir dabar ugnegiasiai neturėdami įrankių negalėjo tinkamai gesinti, juoba, kai pamatė, kai jų pačių namai dega. Tada kiekvienas puolėsi savo namų gesinti. Ugnegesių stovyklos, kuri yra miestelio vidury, apdegė viena mašina, sudegė statinė ir kt. Inventorius.
Ugniagesiai iš kaimyninių miestelių (Plungės, Kretingos, Klaipėdos, Darbėnš ir kt.) negalėjo atvykti, nes nakčia niekas prie pašto įstaigos telefono nedežūruoja ir tuo būdu nebuvo galima prisišaukti pagalbos.
Po 1926 m. Salantuose kilusio gaisro žydai iškart pradėjo atstatinėti sinagogą. Nuotrauka daryta po 1926 metų. Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.
Apdraustų namų nedaug buvo. Referento nuomone, valst. Apdraudimo draugija nuostolių turėsianti apie 150.000 lt., o „Lietuvos“ apdraudimo draugija apie 50.000. Nuostoliai yra didžiausi.
Kadangi gaisras kilo jau naktį, kada visi miegojo, tai gyventojai buvo užklupti netikėtai, ir visi naminiai reikmenys liko ugnies žiotimis. Tais rakandais ir iš viso smulkiuoju ūkio turtu Salantai ypačiai buvo turtingi.
Gyventojų apskaičiavimu, nuostoliai siekia iki 5 milijonų litų. Žinoma, skaitantis su padegėlių psichologija, ta suma bus rodos, du kartu padidinta. Manau, kad nuostolių bus apie pustrečio milijono. Bet ir tokia suma stipriai atsilieps į ekonominį gyvenimą.
Padegėliai išvažinėjo pas gimines, pažįstamus. Jiems gelbėti susidarė 2 komitetai, viena bendra prie valsčiaus valdybos ir žydų skyrium.
Nuo lekenčių kibirkščių užsidegė stogas vieno namo Naujuose Salantuose, už pusės kilometro nuo Salantų. Laimei patys gyventojai užgesino. Gaisro metu iš Kretingos buvo atvykusi policija su ap. Policijos vadu, atvažiavo ir guodė gyventojus ir apskrities viršininkus.


www.salantiskis.lt